Natura 2000 Varnių regioniniame parke

Data

2022 05 20

Įvertinimas
0
IMG_9614.JPG

Natura 2000 Varnių regioniniame parke

Šiemet minimas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ 30-metis. 1992 metais Europos Sąjungos šalys, priimdamos Buveinių direktyvą 92/4EEB, nusprendė sukurti ekologinį tinklą, kuris apjungtų natūralias ir pusiau natūralias buveines ir nykstančių gyvūnų ir augalų paplitimo vietas į bendrą saugomų teritorijų tinklą ir taip išsaugotų Europos gamtą ateities kartoms. Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš teritorijų, įtrauktų į Vyriausybės patvirtintus buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus, taip pat teritorijų, įtrauktų į Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamą vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, ir skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti iki tinkamos apsaugos būklės natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis jų natūraliame paplitimo areale. Natura 2000 teritorijų tinklą sudaro: Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) ir Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST).

Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST)

 Varnių regioniniame parke išskirta 16 buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST), kuriose saugomos miškų, pievų, pelkių buveinės, Europoje retų rūšių augalai (dvilapiai purvuoliai, žvilgančioji riestūnė) bei 5 rūšių gyvūnai (ūdros, ovaliosios geldutės, skiauterėtojo tritono, mažosios suktenės, dvijuostės nendriadusės). 

Didžiausia gamtinių buveinių įvairove pasižymi Paršežerio-Lūksto pelkių komplekso BAST. Šioje teritorijoje išskirta po keletą pelkių, miškų, pievų buveinių ir Europos Bendrijos svarbos rūšys: dvilapis purvuolis, žvilgančioji riestūnė, paprastasis kirtiklis, dvijuostė nendriadusė, auksuotoji šaškytė  ir mažoji suktenė. Grožėtis atviromis vietomis galima Medvėgalio pievų, Moteraičio pievų, Sprūdės pievų, Šatrijos pievų BAST. Čia saugoma Stepinių pievų buveinė. Didžiausios pelkynų buveinės yra Ankantų ir Sydeklio pelkių BAST. Ankantų pelkėje saugoma Europos Bendrijos svarbos rūšis – skiauterėtasis tritonas. Saloto ežere ir jo apyžerėse saugomos pelkės, pelkiniai miškai bei Europos bendrijos svarbos rūšis – dvilapis purvuolis. Varnių regioninio parko direkcijai priskirtame, už  parko ribų esančiame Aitros hidrografiniame draustinyje, Aitros upės BAST saugomos Europos Bendrijos svarbos rūšys - ovalioji geldutė ir ūdra.

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST)

Varnių regioniniame parke yra viena Paukščių apsaugai svarbi teritorija - Biržulio-Stervo pelkių kompleksas (PAST). Šiame komplekse iš viso registruotos 168 paukščių rūšys (visame parke 178 paukščių rūšys). Čia saugomos ir monitoringuojamos Europos Bendrijos svarbos rūšys – didysis baublys, juodoji žuvėdra, mėlyngurklė, plovinė vištelė, švygžda, pievinė lingė. 

Gamtotvarkos darbai „Natura 2000” buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje

Paršežerio–Lūksto pelkių komplekso Debesnų pelkėje darbai pradėti dar 1998 m. įgyvendinant PAF/MPP projektą. Buvo atlikti botaniniai tyrimai, paruošta Debesnų pelkės tvarkymo schema. Jos pagrindu, padedant vietos gyventojams, Debesnų plynėje buvo kertami krūmai, šienaujama, inicijuotas galvijų ganymas, įrengtas Debesnų botaninis takas. Krūmų kirtimas ir šienavimas buvo būtini, nes nustojus šienauti ir ganyti gyvulius, o 1987 m. Debesnose ganėsi apie 200 karvių ir arklių, pelkės plynės – vertingosios teritorijos, kuriose gausi augalų įvairovė, – pradėjo užželti krūmynais. Dar intensyvesnė gamtotvarka prasidėjo 2015 m. įgyvendinant Norvegijos finansuojamą projektą. Pavyko rasti ūkininkus, kurie sutiko prisiimti visą 28 herefordų veislės galvijų bandą ir ganyti bei šienauti Debesnų pelkę. Šiuo metu taip tvarkoma 125 ha pelkės.

Tam, kad atstatyti buvusio durpyno pažeistą vandens lygį, minėto projekto metu buvo patvenkta Degėsų pelkė Stervo gamtiniame rezervate.

Medvėgalio, Moteraičio, Sprūdės, Šatrijos šlaitai kasmet šienaujami, tam, kad palaikyti gerą natūrinių pievų būklę.