Biržuvėnų dvaras

Biržuvėnų dvaras


Biržuvėnų dvaro istorija siekia XIII a. - jie minimi 1253m. balandžio 5 d. vyskupo Heinrich'o Kuršo žemės pietinių sričių dalybų akte, kaip „Birsine".
XV a. čia buvo įkurtas stambus karališkasis dvaras, valdomas karaliaus vietininko. Vėliau dvarą valdė privatūs savininkai. 1670m. bajoras Vladislavas Vaina ir jo žmona Felicija Belikevičiūtė - Vainienė Biržuvėnus perdavė Tverų seniūnui Mikalojui Gorskiui. Gorskiams Biržuvėnų dvaras priklausė iki XX a. vidurio. 1909 – 1938 metais čia veikė kartono fabrikas.
1940 m. Sovietų Rusijai okupavus Lietuvą, dvaras buvo nacionalizuotas. Po karo čia įkurtas tarybinis ūkis.
Biržuvėnų dvaras  - medinės dvarų  architektūros paminklas. Iš išlikusių dvaro pastatų vertingiausi yra XVIII a. vidurio reprezentacinės dalies mediniai bei originalios architektūros XIX a. pabaigos – XX a. pradžios mūriniai ir mediniai pastatai: ponų namas – vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių medinių tokio tipo baroko laikotarpio ponų namų; oficina, vežiminė ir arklidė – vieninteliai XVIII a. medinės architektūros oficinos ir arklidės ir vežiminės pavyzdžiai Lietuvoje; XIX a. pabaigos – XX a. pradžios pastatai – malūnas, tvartas; daržinės su užvažiuojamaisiais tiltais – vieninteliai tokio tipo medinių daržinių  pavyzdžiai  Lietuvoje. Taip pat vertinga iki mūsų dienų išlikusi dvaro sodybos planinė struktūra: ją sudaro reprezentacinė, ūkinė, gamybinė ir gyvenamoji (kumetynų) zonos.
Dvaro sodyba įsikūrusi vaizdingame Virvytės upės slėnyje. Dvaro teritorijoje yra 6 sakralinės bei mitologinės vietos: koplytstulpis su išdrožta šventojo skulptūrėle, Gorskių šeimos kapinės, vokiečių karių kapinės, medinis skenduolių kryžius, Biržuvėnų piliakalnis, šaltinis Laumės pėda.
Šiuo metu Biržuvėnuose veikia etnografinis muziejus.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-26