Paršpilio (Burbiškių) piliakalnis

Paršpilio (Burbiškių) piliakalnis

XIV – XV a. Paršpilio piliakalnis užėmė svarbią strateginę padėtį. Čia stovėjusi Paršpilio pilis dažnai minima 1384 – 1402 m. Lietuvos kelių aprašymuose, padarytuose kryžiuočių žvalgų: "…2 mylios iki Paršpilio, kur daroma pirma nakvynė krašte, ten pašaro, malkų, ir vandens užtenka, pastoviui visko užtenka, tame krašte galima ir dvi naktis prabūti." Pastovių kryžiuočių žvalgai vadindavo vietą, kur kariuomenė pasidalijusi į būrius vykdavo plėšti vietos gyventojų, po to sutartu laiku būriai grįždavo atgal.
Profesoriaus A. Butrimo manymu, XIV a. egzistavo bendra visoms Žemaičių žemėms gynybinė - signalizacinė sistema: apie priešų įsiveržimą, įspėjimas  iš Panemunės pilių užkuriamų laužų pagalba per trumpą laiką pasiekdavo centrines Žemaičių žemes – Medvėgalio, Paršpilio, Girgždūtės, Šatrijos pilių įgulas.
Manoma, jog galingiausias Medininkų žemės pilis: Dievytį, Medvėgalį, Paršpilį, Lopaičius jungė karinis kelias, turėjęs slaptas kūlgrindas ir medgrindas, kuriomis keliauti galėjo tik jas gerai žinantys vietos gyventojai. Tai patvirtina netoli Paršpilio esanti Sietuvos kūlgrinda ir šaltinis, vietinių gyventojų vadinamas „Milžinų maudykla“.
Piliakalnio kompleksas susideda iš keleto kalvų: Pilies kalno, esančio šalia Melnyčios upelio, Parškalnio, esančio į pietryčius nuo Pilies kalno kitoje Melnyčios upelio pusėje ir į vakarus nuo šių piliakalnių esančio Sargakalnio, aukščiausios apylinkės kalvos.
Pilies kalno šlaitai statūs – 14 m aukščio. Kalvos viršuje yra 100 m ilgio ir 40-50 m pločio aikštelė. Parškalnio (kryžiuočių žvalgų įvardyjamo kaip "Parsepil") viršuje yra  100x120 m aikštelė. Kalvos viršuje yra Burbiškių senkapis.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-24