Moteraičio piliakalnis

Moteraičio piliakalnis

Sakoma, jog Žemaičių aukštumoje gamta Pavandenės apylinkėms padovanojo pačias gražiausias vietas. Č. Kudaba, žavėdamasis „garbingais žemaičių dievkalniais“ – Moteraičiu, Sklepkalniu, Gaudkalniu, Sprūde, Lenkalių alka, lygino juos net su piramidėmis.
Moteraitis pinte apipintas padavimais ir sakmėmis. Pasakojama apie du milžinus – Sprūdį ir Moteraitį, samčiais apsikeisdavusius, ant kalno stovėjusią ir prasmegusią bažnyčią, laumes ir dar daug ką. Piliakalnio pavadinimas kildinamas iš jo silueto, primenančio gulinčios moters figūrą. Rytinė kalvos dalis iš tolo panaši į moters galvą, kalvos centre iš dviejų dalių susidedantis pakilimas – krūtinė, visa kita į vakarus nutįsusi kalno dalis – lyg poilsiui prigulęs moters kūnas. 
Istoriko A. Butrimo nuomone, Sprūdės ir Moteraičio piliakalniai, Gludo ežeras, Sklepkalnis, esantis miškingoje Moteraičio papėdės dauboje ir ežero pakrantėje (spėjama, jog tai buvęs alkakalnis), kapinynas dabartinės Pavandenės bažnyčios teritorijoje – visi šie objektai – tai tipiškas baltų gynybos ir kulto centras, Medininkų žemės gynybinės – politinės sistemos dalis.
Piliakalnis įrengtas masyvios aukštumos aukščiausioje dalyje, nuo jūros lygio pakilusioje beveik 219 metrų. Pietinė kalno viršaus dalis 3 m aukštesnė už šiaurinę. Joje išsiskiria 60 x 30 m dydžio pakilumėlė, tarsi kalvelė ant kalno, savo forma primenanti netoliese esančią galingąją Girgždūtę. Kalvelės aukščiausioje vietoje stovi medinis kryžius, dar iš tolo kreipiantis keleivio žvilgsnį į šią įspūdingą kalvą – buvusią tvirtovę. Kultūrinis sluoksnis, matyt, kiek nuslinkęs - aptiktas kalno terasoje. Čia rasta I tūkst. po Kr. lipdytinos keramikos šukių.              
Mena Moteraitis ir 1831 m. sukilimo įvykius. Pavandenės apylinkėse buvo apsistojęs Juozapo Sirevičiaus būrys, ir iš čia beveik kasdien puldinėdavo Telšius, Alsėdžius, Plungę. Sukilimui blėstant, pro Pavandenę traukėsi F. Rolando dalinys su D. Kalinovskio „Žemaitijos pasiutėlių" pulku. Čia, prie Pavandenės, juos pavijo reguliarioji caro kariuomenė, įvyko lemiami mūšiai. Įdomu, jog ant Moteraičio piliakalnio buvo įsitvirtinusi caro kariuomenė, o ant netoliese esančio Gaudkalnio –  sukilėlių pulkai.
Moteraitis – Žemaičių takoskyros kalvyno dalis. Kritulių vanduo jo šiaurrytiniu šlaitu srūva į Glūdą, iš jo Glūdo upeliu – į Ventą, o nuo pietvakarinio šlaito – bevardžiu upeliu į Biržulį, toliau - į Virvytę. Šie skirtingą tėkmę turintys vandenys susitinka ir susimaišo Ventoje ties Viekšniais, prie pat pasienio su Latvija.
Dabar piliakalnio apylinkėse įkurtas Pavandenės kraštovaizdžio draustinis, kurio tikslas išsaugoti ir eksponuoti būdingą stambių pavienių kalvų kraštovaizdį su raiškiomis Moteraičio, Sprūdės bei Knabės kalvomis, piliakalniais, senąja Pavandenės dvarviete, kitomis gamtos ir kultūros vertybėmis, teritorijoje vykdant reguliuojamą miškų, žemės bei vandens ūkio ir pažintinę rekreacinę veiklą ir išlaikant tradicinę apgyvendinimo struktūrą bei bendrąjį sodybų vaizdą.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-24