Kraštovaizdis

Kraštovaizdis
 
Geriausiai Žemaičių aukštumos (kurios centre ir įkurtas Varnių regioninis parkas) kraštovaizdžio savitumą gali apibūdinti Č. Kudabos žodžiais: „... Deja, nėra tokio aukščio, nuo kurio visą kalvotąją Žemaitiją galima būtų iš karto apžvelgti. Nebent nuo vaizduotės sparno... Tada ji visa panaši į milžinišką piliakalnį. Aukštą kalvotą jo viršūnę su Medvėgaliu, Girgždūte, Šatrija juosia žemesnis pylimas. Tarp viršūnės ir pylimo tyvuliuoja Lūkstas, Biržulis, kiti ežerai, tvyro Kražių pelkės, dunkso Ilgšilio, Byvainės, Dievo krėslo, Rietavo miškų šepečiai.  Milžiniškus griovius su tekančiais vandenimis aplink „piliakalnį" pakeičia Dubysa, Venta, Minija, Jūra su savo didingais kloniais.
Ir atsirado jie, tie kalvoti nelygumai, ne vienu akimoju, o ilgai darbuojantis ledynams ir jų tirpsmo vandenims. Viršukalvės daugeliu atžvilgių lėmė ne tik gamtinę, bet ir istorinę Žemaičių aukštumų raidą.
Šiame aukščiausiame Žemaitijos kalvyne buvusių prieledyninių ežerų vietoje tvyro tarpkalvinės pelkės, drėkinamos kritulių: į jas srūva šaltinių vanduo. Vanduo iš aklinų daubų nedidelėmis srovelėmis leidžiasi į žemesnes daubas, susilieja – gimsta upeliukai. Šioje milžiniškoje kalvotoje kuproje yra visų didžiausių Žemaitijos upių versmės, jų aukštupiai, prasidedantys apie 170 m nuo jūros lygio. Čia pagrindinė Žemaičių takoskyra. Bet nepanaši į kitas, kuriose lyg keterose skirstosi dviejų baseinų vandenys. Žemaičių takoskyra yra iškili lyg varpas, iš kurio vandenys srūva į visas keturias šalis. Antai Medvėgalio ir Girgždūtės papėdėje prasideda ir įvairiomis kryptimis nuteka Kražantė (Dubysos intakas), Akmena (Jūros intakas). Čia prasideda Venta, teka Šilupis, Kalnyčia, Alkupis, Šventupis, Mergupis, Gansė, Ramočia, Varnė, Šatrija, Nevarda, Ašvija, Karklė, Yžnė, Plusčia. Vardai gražūs, dažnai moteriški!"
Ypatingu raiškumu pasižymi Šatrijos moreninis masyvas. Šatrijos kalnas (apsilankę čia gali pajusti jau nebe kalvų, o kalnų įspūdį!) iš aplinkos išsiskiria didžiausiu Lietuvoje santykiniu aukščiu. Sakoma, jog Šatrija kiekvienam lietuviui iškiliausias kainas.
Varnių regioninio parko kraštovaizdžio savitumą taip pat lemia unikalūs ežerai, daugybė pelkių, pasižyminčių gausia bioįvairove bei ledynmečių paliktos keiminių plokščiakalvių „kepurės“, nuo kurių atsiskleidžia Žemaitijos kraštovaizdžio grožis, saviti ir unikalūs Varnių ir Luokės urbanistiniai kompleksai.

 

Žąsūgalos kalnas


 Apie kalno pavadinimą sklando legendos, jog čia nuolat ilsėdavosi skrendančios žąsys, o apie jo gelmes pasakojama, kad ten velniai gyvena ir pragaro katilus verda. Tai įrodo ant kalno esanti skylė, prie kurios žmonės kasdien rasdavę po svarą anglių.
Labiausiai Žąsūgalą išgarsino M. Valančius savo „Palangos  Juzėje“: ,,keliaudamas per pušyną, įlipau į Žąsino kalnus: apsižvalgęs regėjau Janapolio, Pavandenio, Luokės ir bokštus Varnių bažnyčios. Buvo pašalusi, aš bežiopsodamas su savo klumpiais šliūkšt paslydau, žlakt išvirtau, tabalai tabalai, bir bir nuo skardžio rietėjau, medeliai, girdi, rietant trakš trakš lūžo. Mano klumpiai, nusmukę nuo kojų, brabrakš brabrakš kaži kur rietėjo, brylius skliust nulėkė į gilumą daubos. Kromelis sulūžo ir sugniužo, žirklės kiaurai išlindo, laimė, kad paties nepervėrė. Rasi būčiau ir smerčiop užsimušęs, nes ir šonai traškėjo, kad rietėdamas būčiau capt nenusitvėręs augančio alksnio. Vos gilmėj pakalnės, ai ai stenėdamas ir aičiodamas, capt atsikėliau. Atsikėlęs tariau: "Kad tu prapultum ir kalnu nebuvęs! Kad tu būtum seniai nugriuvęs!"...   
Iki XIV a. Žąsūgala priklausė kuršiškai Ceklio žemei, pats kalno pavadinimas taip pat – kuršiškas. Spėjama, jog šalia kalno čia buvo nemaža gyvenvietė (pavadinta Baltininkais), o pats kalnas buvo įtvirtintas ir atliko gynybines arba sargėkalnio funkcijas. Žąsūgalos apylinkėse daug lankytinų objektų: Sėbų piliakalnis, senkapiai, I – jo pasaulinio karo rusų kareivių kapai, Sėbų kaimo koplytėlės, šešiolikamienė liepa, ąžuolas, nuostabūs Virvytės upės slėniai, Baltininkų malūnas..
Kalno aukštis 210 m. nuo jo atsiveria puikūs Žemaičių aukštumos vaizdai, Virvytės slėniai. 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-24