Paukščiai
 
Parko teritorijoje aptiktos 182 paukščių rūšys (peri per 100 rūšių), iš kurių net 49 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, 42 rūšys įrašytos į TARYBOS DIREKTYVOS dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą. Tačiau dalies iš jų, kurie dar prieš porą dešimtmečių gyveno Stervo ir Biržulio ežerų apylinkėse, dabar jau neberandame arba jie tapę tik retai užklystančiais svečiais, kai kurie aptinkami tik migracijų metu.
Biržulyje išnyko kadaise gausi buvusi mažųjų kirų (Larus minutus)kolonija, kuri priviliodavo ir kitų rūšių paukščius, sumažėjo baltasparnių žuvėdrų (Chlidonias leucopterus) kolonija, tačiau ežere įsikūrė retos juodosios žuvėdros (Chlidonias niger). Biržulio apylinkėse anksčiau perėję startsakaliai (Falco columbarius), gaidukai (Philomachus pugnax), kukučiai (Upupa epops), dirvoniniai kalviukai (Anthus campestris) ir kai kurie kiti reti paukšciai pastaraisiais metais stebimi tik migracijų metu. Biržulio ir Stervo nendrių ir meldų dvimetrinio aukščio ,,miškai", aplinkiniai pelkynai ir tylūs miškeliai sudaro puikiausius paukščių namus. Todėl Biržulio botaninis-zoologinis draustinis, Stervo gamtinis rezervatas, taip pat Debesnų, Paršežerio, Kauklių, Antkantų, Sydeklio pelkės — tai geriausios buveinės paukščiams. Čia peri didieji baubliai(Botaurus stellaris), vištvanagiai (Accipiter gentilis), pievinės lingės(Circus pygargus), tetervinai (Tetrao tetrix), gervės (Grus grus), švygždos (Porzana porzana), plovinės vištelės (Porzana parva), griežlės (Crex crex), pilkosios (Picus canus) ir žaliosios meletos(Picus viridis), plėšriosios medšarkės (Lanius excubitor), ūsuotosios zylės (Panurus biarmicus), mėlyngurklės (Luscinia svecica). Aptinkami juodakakliai (Podiceps nigricollis) ir rudakakliai (Podiceps grisegena) kragai, pilkosios žąsys (Anser anser), mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina), griciukai (Limosa limosa) bei kiti reti ir įdomūs paukščiai.
 
Priedai:

Žinduoliai
 
Parko teritorijoje esančiuose miškuose bei krūmynuose gana gausu įvairių žinduolių: stirnų (Capreolus capreolus), šernų (Sus Scrofa), elnių (Cervus elaphus), lapių (Canis (vulpes) vulpes), pilkųjų kiškių(Lepus europeus), miškinių (Martes martes), ir akmeninių (Martes foina) kiaunių, žebenkščių (mustela nivalis).
Stervo gamtiniame rezervate aptinkami į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti baltieji kiškiai (Lepus timidus). Parke dažni usūriniai šunys(Nyctereutes procyonoideas), šeškai (Mustela putorius), palei upelius, melioracijos kanalus uoliai darbuojasi bebrai (Castor fiber), gana dažnos kanadinės audinės (Mustela lutreola) bei į Raudonają knygą įrašytos ūdros (Lutra lutra). Aptinkami briedžiai (Alces alces), o Pagirgždūtės miškuose – ir vilkai (Canis lupus).
Pastaraisiais metais nešienaujamuose užleistuose plotuose pagausėjo smulkiųjų  graužikų, atsistato kiškių populiacija. Atliekant smulkiųjų žinduolių momtoringą, 2000 metais sugautos retos rūšys — mažoji miškinė pelė (Apodemus sylvaticus) ir beržinė sicista(Sicista betulina).
Parke aptikta nemažai rūšių šikšnosparnių: tai vandeninis pelėausis(Myotis daubentonii), Brandto pelėausis (Myotis brandtii), Natererio pelėausis (Myotis nattereri), rudasis ausylis (Plecotus auritus), rudasis nakviša (Nyctalus noctula), Natuzijaus šikšniukas(Pipistrellus nathusii), šikšniukas nykštukas (Pipistrellus pipistrellus), šiaurinis šikšnys (Eptesicus nilssoni). Gausiausios jų buveinės yra Biržuvėnų dvaro parke bei  Pavandenės ir Varnių parkai. Varnių bažnyčios rūsiuose yra nuo seno žinomos kelių šikšnosparnių rūšių žiemavietės.
 
Priedai:

Ropliai ir varliagyviai
 
Parko varliagyvių ir roplių fauną sudaro visos dažnos Lietuvos rūšys. Iš retesnių aptikta raudonpilvių kūmučių (Bombina bombina), nendrinių rupūžių (Bufo calamita), skiauterėtųjų tritonų (Triturus cristatus) ir česnakių (Pelobatus fuscus). Visame parke dažnos smailiasnukės (Rana arvalis), pievinės (Rana temoraria) ir kūdrinės(Rana esculenta) varlės, paprastosios rupūžės (Bufo bufo), visur aptinkami gyvavedžiai driežai (Lacerta vivipara), kiek rečiau vikrieji driežai (Lacerta agilis), gluodenai (Anguis fragilis), paprastieji (geltonskruosčiai) žalčiai (Natrix natrix) ir paprastosios angys(Vipera berus). Iš viso 5 roplių ir 12 varliagyvių rūšių.
 
Priedai:

Vabzdžiai
 
Pieviniai didžiųjų kalvų bei piliakalnių šlaitai, taip pat Biržulio, Stervo, Debesnų, Sydeklio, Antkantų ir kiti pelkynai išsiskiria ir retąja smulkiąja fauna. Geriausiai iš jų ištirti drugiai (385 drugių rūšys) Aptiktos 7 lašalų, 2 ankstyvių rūšys, rasta net 40 apsiuvų rūšių. Be gausybės įprastų vabzdžių rūšių, aptiktos retos, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos drugių rūšys: machaonai (Papilio machaon), rudakiai satyriukai (Coenonympha hero), juodieji apolonai (Parnassius mnemosyne), taiginiai dirvinukai (Cherosotis cuprea), geltonmargės meškutės (Hyphoraria aulica). Parke aptiktas retas vabalas – didysis puošniažygis (Carabus coriaceus).


Priedai:

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-10