Draustiniai

BILIONIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (394 ha) apima pietinę Medvėgalio moreninio masyvo dalį. Tikslas – išsaugoti raiškaus reljefo kraštovaizdį su Bilionių (Švedkalnio) piliakalniu, kitomis gamtos ir kultūros vertybėmis.


BIRŽUVĖNŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (299 ha) apima šiaurinę Virvytės slėnio atkarpą su Biržuvėnų kaimu. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti būdingą slėnio kraštovaizdį su archeologiniais kompleksais, senąja Biržuvėnų dvarviete.


GIRGŽDŪTĖS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (602 ha) apima centrinę Girgždūtės moreninio masyvo dalį. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti vieną raiškiausių Lietuvoje didelę gamtinę bei kultūrinę vertę turintį plokščiakalvių kraštovaizdžio etaloną su vertingu archeologiniu kompleksu.


MEDVĖGALIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (889 ha) apima šiaurinę Medvėgalio moreninio masyvo dalį. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti aukščiausiai iškilusios Žemaičių vandenskyrinio kalvyno geomorfologinės struktūros kraštovaizdį su vienu žymiausių Lietuvoje archeologiniu kompleksu bei Žemaitijai būdingomis miškų biocenozėmis ir retomis rūšimis.


PAVANDENĖS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (551 ha) apima rytines Pavandenės miestelio apylinkes su Gludo ežeru. Tikslas – išsaugoti Žiemaičių aukštumai būdingą stambių pavienių viršukalvių kraštovaizdį su raiškiomis Moteraičio, Sprūdės bei Knabės kalvomis, piliakalniais, Gludo ežeru, senąja Pavandenės dvarviete.


SIETUVOS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (1466 ha) apima pietinę Lūksto - Paršežerio duburio dalį. Tikslas – išsaugoti senovinio protakinio duburio kraštovaizdį su Paršežerio ežeru ir natūraliu Sietuvos upeliu, apyežerio žemapelkėmis, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija, kultūros vertybėmis.


ŠATRIJOS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (813 ha) apima Žemaičių vandenskyrinio kalvyno šiaurinę dalį. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti vieną unikaliausių bei raiškiausių Lietuvoje moreninių masyvų kraštovaizdį su ypatingos vertės archeologiniu kompleksu.


VEMBŪTŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (444 ha) apima šiaurvakarines Lūksto ežero pakrantes bei prieigas. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti raiškų moreninio masyvo bei ežero pakrančių kraštovaizdį su Vembūtų piliakalniu.


ŽĄSŪGALOS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (677 ha) apima Žąsūgalos moreninį masyvą bei šalia esančio Virvytės slėnio dalį. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti raiškaus moreninio masyvo bei erozinio slėnio kraštovaizdį su piliakalniais ir kitomis archeologinėmis vertybėmis.


APVARŠUVOS GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS (937 ha) apima pietvakarines Lūksto apylinkes. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti paskutiniojo apledėjimo Pietų Lietuvos fazės suformuotą būdingą moreninį smulkiakalvių masyvą.


AUKŠTAGIRĖS GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS (498 ha) apima šiaurines Bilionių apylinkes. Tikslas – išsaugoti pavienių kalvų ir pelkėtų įlomių reljefą su raiškiu Aukštagirės kalnu.


BĖKŠVĖS GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS (795 ha) apima šiaurinę Girgždūtės moreninio masyvo dalį. Tikslas – išsaugoti raiškų, keiminių kalvų grandinėmis išsiskiriantį reljefą su būdinga tarpukalvių augalija.


DRUJOS GEOMORFOLOGINIS DKAUSTITNIS (324 ha) apima Gūšros ežerą ir jo apylinkes. Tikslas – išsaugoti stambiausią parke Drujos plokščiakalvę, Gūšros duburį su būdingomis biocenozėmis.
 
JAUŠAIČIŲ GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS (173 ha) apima šiaurvakarines Lūksto apylinkes. Tikslas – išsaugoti Lūksto duburį uždarančią ir jo panoramą formuojančią moreninių darinių ruožo keterą.


KIETKALNIO GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS (568 ha) apima pietinę Šatrijos moreninio masyvo dalį. Tikslas – išsaugoti ypač raiškų Žemaičių vandenskyrinės keteros geomorfologinį kompleksą su etaloniniais Kietkalnio, Stromo ir kitais kalnais.


MEDVALAKIO GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS (82 ha) apima į rytus nuo Didžiojo Palūksčio kaimo esančią gūbrėtą reljefo formą. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti Žemaičių vandenskyrai būdingos fliuvioglacialinės protakos zonoje suformuotą ozo požymių turintį gūbrį.


SPINGĖS GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS (704 ha) apima pietinę Girgždūtės moreninio masyvo dalį. Tikslas – išsaugoti moreninių plokščiakalvių grupę su raiškia Spingės viršukalve.


ŽIOGRAKALNIO GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS (121 ha) apima šiaurines Viekšnalių kaimo apylinkes. Tikslas – išsaugoti geomorfologiškai unikalią sališkąją Žiograkalnio plokščiakalvę.


PAGIRGŽDŪČIO PEDOLOGINIS DRAUSTINIS (141 ha) apima šiaurvakarinę Pagirgždūčio miško dalį. Tikslas – išsaugoti Žemaičių aukštumos vandenskyrinio kalvyno pedologinio rajono velėninių jaurinių priemolio dirvožemių natūralų etaloną su jam būdinga aplinka.


LŪKSTO HIDROGRAFINIS DRAUSTINIS (1016 ha) apima Lūksto ežerą. Tikslas – išsaugoti vieną iš didžiausių Žemaitijos ežerų su plačiais lėkštašlaičiais atabradais ir būdingomis vandenų biocenozėmis.


MINIJOS IŠTAKŲ HIDROGRAFINIS DRAUSTINIS (635 ha) apima rytines ežeringas Kegų kaimo apylinkes. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti gamtiniu požiūriu vertingą vienos didžiausių Žemaitijos upių – Minijos – ištakų hidrografinį kompleksą su Didovo, Pluotnalio, Saloto, Kliokio ežerais bei protakomis, būdingomis pelkių, vandenų bei miško biocenozėmis.


VENTOS IŠTAKŲ HIDROGRAFINIS DRAUSTINIS (269 ha) apima Venių kaimo apylinkes. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti vienos didžiausių Lietuvos ir Latvijos upių – Ventos – ištakų hidrografinį kompleksą su Venių bei Medainio ežerais.


VIRVYTĖS HIDROGRAFINIS DRAUSTINIS (250 ha) apima Virvytės upės slėnio atkarpą aukščiau Baltininkų kaimo. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti raiškią gamtinę hidrografinę Virvytės aukštupio vagos struktūrą bei būdingas paupines biocenozes.


DUBULIO BOTANINIS DRAUSTINIS (51 ha) apima į rytus nuo Požerės miestelio esančias pievas. Tikslas – išsaugoti šlapių pievų ir miško bendrijas su retais ir nykstančiais augalais.


BIRŽULIO BOTANINIS – ZOOLOGINIS DRAUSTINIS (1535 ha) apima Biržulio ežero duburį ir jo aplinką. Tikslas – išsaugoti ekologiniu požiūriu unikalų, ypač svarbų vandens ir pelkių paukščiams perėti ir apsistoti migracijų metu, gamtinį kompleksą su retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų buveinėmis.


ANKANTŲ TELMOLOGINIS DRAUSTINIS (420 ha) apima Žiezdį bei jo apylinkes Tarvydų miške. Tikslas – išsaugoti savitas pelkėtų miškų ir ežerų biocenozes su retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų rūšimis.


BALTEŽERIO TELMOLOGINIS DRAUSTINIS (103 ha) apima į pietryčius nuo Kuršų kaimo esantį Baltežerio ežerėlį ir jį supančią pelkę bei mišką. Tikslas – išsaugoti pelkėtą duburinį kompleksą ir jo biocenozę.
 
DEBESNŲ TELMOLOGINIS DRAUSTINIS (261 ha) apima į pietus nuo Varnių plytinčią Debesnų pelkę ir jos aplinką. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti vieną didžiausių ir vertingiausių Žemaitijoje paežerinių pelkių su retųjų augalų bei gyvūnų buveinėmis ir archeologinėmis vertybėmis.


KAUKLIŲ TELMOLOGINIS DRAUSTINIS (260 ha) apima į pietryčius nuo Didžiojo Palūksčio kaimo esančią Kauklių pelkę ir apypelkio miškus. Tikslas – išsaugoti Žemaitijai būdingą miškingą pelkinį kompleksą su retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų buveinėmis.


SYDEKLIO TELMOLOGINIS DRAUSTINIS (152 ha) apima pelkinį Sydeklio ežerą ir jį supančią pelkę. Tikslas – išsaugoti būdingą pelkinį duburį su užpelkėjančiu ežeru, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija.


PABIRŽULIO ARCHEOLOGINIS DRAUSTINIS (1126 ha) apima Biržulio duburio šiaurines ir šiaurvakarines apylinkes. Tikslas – išsaugoti vieną stambiausių Lietuvoje akmens amžiaus stovyklaviečių kompleksą bei kitas archeologines ir kultūrines vertybes.


LUOKĖS URBANISTINIS DRAUSTINIS (140 ha) apima Luokės miestelį. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti Luokės miestelio planinę bei erdvinę struktūrą su architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis.


VARNIŲ URBANISTINIS DRAUSTINIS (142 ha) apima Varnių miestą. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti svarbų Lietuvos kultūros istorijai Varnių miestą, jo planinę bei erdvinę struktūrą, unikalius architektūros paminklus, memorialines, kultūrines vietas.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-05